Žemėlapis - Kočis (Indija) (Cochin)

Kočis (,, Cochin) – miestas Keraloje (pietų Indija), uostas pietvakarinėje šalies pakrantėje. 677,3 tūkst. gyventojų (2011 m.). Išvystyta turizmo, laivybos, informacinių technologijų pramonė, prekyba.

Kočis buvo Indijos prieskonių prekybos centras, žinomas graikams, žydams, sirams, arabams ir kinams. Kočio karalystė atsirado XII a. žlugus Čerai. Jis iškilo kai Perijaro upės potvinis sugriovė Muzirį 1341 m. Seniausias literatūrinis šaltinis, minintis Kočį, yra kinų keliautojo Ma Huan, kuris lankėsi XV a. su admirolu Dženg He, užrašai. Uostą 1440 m. taip pat aplankė italų keliautojas Niccolò de' Conti.

XV a. Malabaro krante Kočis ir Kalikutas labai konkuravo, tad Mingų dinastija įsikišo suteikdama Kočiui ir jo valdovui specialų titulą Keyili (可亦里). Tokiu būdu Kočiui pavyko mesti iššūkį Kalikuto dominavimui. Kalikuto zamorinas tik kinams nutraukus keliones į Kočį įsiveržė į uostą ir paskyrė savo patikėtinį jo karaliumi.

Portugalų keliautojas Pedras Alvarešas Kabralis Kočio mieste 1500 m. įkūrė pirmą europiečių gyvenvietę Indijoje. Portugalai valdė Kočio tvirtovę 1503–1663 m. Tuo laikotarpiu Inkvizicija persekiojo Šv. Tomo katalikus ir žydus, gyvenusius mieste. Kočio Šv. Pranciškaus bažnyčioje buvo palaidotas Vasco da Gama (1469–1524), kol 1539 m. jo palaikai buvo perkelti į Portugaliją. Po portugalų Kočį valdė olandai, pervadinę tvirtovę Stormsburgu, o Kočio karališkoji šeima perkėlė sostinę į Trisurą. 1664 m. olandai įkūrė Kočio savivaldybę, kuri buvo panaikinta jiems nusilpus XVIII a. Likusį Kočį valdė Kočio karalystės valdytojai. 1773 m. Kočis pradėjo mokėti duoklę Mysorės karalystei.

1814 m. sutartimi olandai atidavė Kočį britams mainais už Bankos salą prie Sumatros. 1866 m. atkurta Kočio tvirtovės savivaldybė. 1925 m. dėl visuomenės spaudimo buvo įkurta Kočio įstatymų leidimo taryba. 1947 m. Indijai gavus nepriklausomybę Kočis savanoriškai prie jos prisijungė.

Nuo 2000 m. paslaugų sektorius lėmė miesto ekonomikos suklestėjimą.